Daugiabučių namų renovacija – tiesiausias kelias į mažesnes sąskaitas už šildymą
Ne paslaptis, kad pastatų būklė turi įtakos sunaudojamam šilumos kiekiui. Seni, prieš kelis dešimtmečius pastatyti daugiabučiai yra ne tik estetiškai nepatrauklūs ir nusidėvėję, bet ir neatitinka šilumos izoliacijos ir energinio efektyvumo standartų. Kad pastatą reikia renovuoti, geriausiai matyti tiek iš išorinių defektų (kiauro stogo, senų langų, įtrūkusių sienų), tiek ir gaunamų didelių sąskaitų už šildymą.
UAB Gren Joniškis/UAB Gren Švenčionys šilumos tiekimo tinklų specialistai šildymo sezono metu (kas mėnesį) atlieka miesto pastatų šilumos sunaudojimo analizę, kurią po ataskaitinio laikotarpio suveda į bendrą lentelę. Remiantis duomenimis, per praėjusius tris žiemos mėnesius (2022 m. gruodis – 2023 m. vasaris), renovuoti daugiabučiai gyvenamieji namai vidutiniškai sunaudojo apie 46,3 procentus mažiau šilumos nei nerenovuoti daugiabučiai, o kai kurių renovuotų daugiabučių sąskaitos už šildymą buvo net iki 60 procentų mažesnės.
Šiluma nerenovuotuose pastatuose išeina pro nesandarias sienas, stogus, langus, laiptinių duris ar rūsių langus. Tai galima pajausti patiems (pvz. pridėjus ranką prie šaltos sienos ar langų tarpo) arba pasinaudoti termovizoriumi – šilumine kamera, kuri užfiksuoja šilumos nuotėkius. Norint sustabdyti tokį šilumos „nutekėjimą“, pirmiausia reikėtų pradėti nuo kompleksinės daugiabučio renovacijos.
Kompleksinės renovacijos metu atnaujinamas pastato stogas, fasadas, šilumos punktai, o ją atlikus daugiabutis ne tik atsinaujina, bet ir sutaupoma šiluma, kuri buvo tiesiogiai prarandama per nesandarias namo vietas. Apšiltinus namą ir atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja dvigubai. Beje, vien tik apšiltinant sienas ir nekeičiant vidaus sistemų, gaunamos ženkliai mažesnės sąskaitos už šildymą.
Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai savarankiškai reguliuojant šilumos naudojimą: ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti į radiatorius patenkančios šilumos kiekį. Visiškai renovuotame name pertvarkius pastato šildymo sistemą, o butuose įrengus šilumos apskaitos prietaisus arba šilumos daliklius, tuo pačiu reguliuojama ir patalpos temperatūra. Jais reguliuojant šilumą namuose, sąskaitos už šildymą sumažėja dvigubai ir daugiau. Žinoma ir tokių atvejų, kai renovuotų namų butų savininkai šilumos energija nesinaudoja, nes jos užtenka iš bendro pastato apšildymo, sandarių laiptinių ar namie esančių prietaisų (šaldytuvo, televizoriaus) skleidžiamos šilumos.
Namo renovacija turi ir kitų, neabejotinai teigiamų pusių. Atnaujinus pastatą, pagerėja jo estetinė išvaizda ir padidėja turto vertė, automatiškai prasitęsia pastato eksploatacijos laikas, sumažinamos jo priežiūros išlaidos ir, svarbiausia, pagerėja gyvenimo kokybė, nes namuose laikosi komfortiškesnė temperatūra.
Gyventojai taip pat gali pasinaudoti pigesne ir greitesne alternatyva – daline daugiabučių renovacija. Tai vidaus inžinierinių sistemų sutvarkymas ir šildymo sistemos subalansavimas nešiltinant sienų. Ant šildymo sistemos stovų įrengus balansinius ventilius ir subalansavus namo šildymo sistemą, pakeitus susidėvėjusius vamzdynus, juos izoliavus ar atnaujinus pastato rūsyje esančių vamzdynų bei visą šilumos punktuose esančios armatūros šilumos izoliaciją, sumažėja šilumos suvartojimas ir pagerėja šilumos paskirstymo namo butuose tolygumas.
Nusprendus įgyvendinti daugiabučio namo renovacijos projektą (kompleksinį ar dalinį), reikia kreiptis į namo administratorių ar namo bendrijos pirmininką, kuris organizuoja ir administruoja renovacijai reikalingus procesus, atlieka rangovų paiešką bei paslaugų pirkimą. Daugiabučių namų gyventojams galima pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamomis daugiabučių namų atnaujinimo programomis. Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje www.apva.lt.