„Gren Klaipėdai“ baudos nepriklauso

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, baigėsi beveik dvejus metus trukęs UAB Gren Klaipėda ir Aplinkos apsaugos departamento ginčas dėl to ar metalas ir kitos inertinės medžiagos turi būti leistino energijai gauti atliekų kiekio dalimi. Paaiškėjo, kad bendrovė 2018 metais neviršijo leistino atliekų kiekio, skirto energijai gauti.

Nepavojingos atliekos į „Gren Klaipėda“ atliekų vertimo energija jėgainę patenka jau išrūšiuotos, tačiau jose yra nemažas kiekis juodųjų ir spalvotojų metalų, kurie nedega, iš jų energija negaunama ir jie yra atskirai surenkami degimo proceso pabaigoje. „Gren Klaipėda“ turimame TIPK leidime yra nustatytas 255 tūkstančių tonų galimas kiekis per metus energijai gauti. 2018 metais į UAB Gren Klaipėda priklausančią jėgainę buvo pristatyta apie 259 tūkstančius tonų atliekų, tačiau energija virto tik apie 253 tūkstančius tonų, t.y. neviršijant leistino kiekio.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos neatsižvelgė į tai jog ne visas į jėgainę patenkantis atliekų kiekis virsta energija ir skyrė UAB Gren Klaipėda baudą. Bendrovė apskundė šį sprendimą teismui ir, nors Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai buvo priėmę priešingą sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį UAB Gren Klaipėda skundą patenkinti.

Pasak UAB Gren Klaipėda direktoriaus Donato Petronio, šis sprendimas svarbus ne tik jo vadovaujamai jėgainei, bet ir visoms trims Lietuvoje veikiančioms nepavojingų atliekų vertimo energija jėgainėms. „Įrodėme, atrodytų, akivaizdų faktą, kad metalas nedega ir kad iš jo negalima išgauti energijos. Šis sprendimas leidžia visoms trims Lietuvoje veikiančioms jėgainėms ramiai planuoti savo veiklą ir teisingai skaičiuoti energija paverčiamų atliekų kiekį, nesibaiminant baudų ar sankcijų“, – teigė Donatas Petronis.

Įdomu tai, kad iki 2018 metų Aplinkos apsaugos departamentas pripažindavo metalą ir kitas inertines medžiagas nesant atliekų kiekio dalimi. Nors nuo jėgainės veiklos pradžios iki dabar TIPK leidimo sąlygos, reglamentuojančios leistiną atliekų kiekį, skiriamą energijai gauti, nesikeitė, tačiau, pasikeitus tai vertinančiam pareigūnui, pasikeitė ir vertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo išvadoje būtent darbuotojo pasikeitimą bei skirtingą teisės aktų interpretavimą ir įvardino pagrindine skirtos baudos priežastimi.

Nuo savo veiklos pradžios UAB Gren Klaipėda švariu ir tvariu būdu energija pavertė beveik 2 milijonus tonų nepavojingų atliekų. Tai sudaro apie 15% visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų. Metalo išskirta daugiau nei 21 tūkstantis tonų arba 1%. Lietuvoje energiją iš atliekų išgaunančių jėgainių yra trys, o Europos Sąjungoje – beveik 500.