Į pagalbą – termovizorius: kaip aptikti šilumos nuostolius ir juos pašalinti?
Kiekvienas, gyvenantis nerenovuotame, senos statybos ar netinkamai apšiltintame name, žino, kaip sunku jame išlaikyti šilumą. Pro nesandarius langus, prastą sienų, stogo izoliaciją ar kitus plyšius besiskverbiantis šaltis išduoda, kad namas nesandarus, o šildymas tokiame būste tampa neefektyvus ir brangus. Dėl šios priežasties šildymo sąskaitos gali būti daug didesnės nei šalia gyvenančio kaimyno. Jei įtariate, kad name ar bute šiluma „nuteka“ – metas pasinaudoti termovizoriaus pagalba.
Dažnai gyventojų pojūčiai dėl oro srautų judėjimo namuose gali būti apgaulingi, dėl to sunku aptikti tikslią šilumos nuotėkio vietą. Tačiau, atliekant termovizinį matavimą, galima pamatyti ne tik visus pastatų šiluminės izoliacijos trūkumus, bet ir įvertinti atskirų zonų šilumos nuostolius ir nustatyti namo statybos defektus.
Termovizorius, arba kitaip šiluminė kamera, yra rankinis įrenginys, kuris fiksuoja ne realų vaizdą, o dirba infraraudonųjų spindulių režime. Šis įrankis matuoja šviesą, esančią šilumos spektre, o nuotraukoje (ar vaizdo įraše) galima matyti temperatūros svyravimus – nuo ryškiai mėlynos iki raudonos spalvos. Termovizoriumi atlikta nuotrauka tiksliai parodo šalčio ir šilumos zonas. Pavyzdžiui, jei užfiksuotame vaizde prie lango vyrauja mėlyna spalva, reiškia, kad ten – šaltoji zona, o pro langų tarpus į namus veržiasi šaltis. Ir atvirkščiai: jei fotografuojama iš išorės, o nuotraukoje dominuoja raudona spalva – tai reiškia, kad šiluma iš pastato išeina į lauką. Tokiu būdu analizuojant gautą šiluminį vaizdą galima tiksliai nustatyti opiausias pastato vietas, susiplanuoti būsimus sandarinimo darbus bei išlaidas. Šiluminė nuotrauka taip pat gali padėti apsispręsti, ar renovuoti visą pastatą, ar užtenka pašalinti defektus.
Tiesa, tokie šilumos matavimai dažniausiai atliekami pastato viduje, nes šiltas oras, išeinantis iš pastato, ne visada juda per sienas tiesia linija. Šilumos nuostoliai, aptikti vienoje išorinės sienos srityje, gali atsirasti kitoje sienos vietoje. Taip pat, vėjuotu oru sunkiau aptikti temperatūrų skirtumus pastato išoriniame paviršiuje, todėl vidaus tyrimai paprastai yra tikslesni, nes jų neveikia klimatas. Norėdami pasiruošti šiluminiam matavimui, namo gyventojai turėtų perkelti baldus nuo sienų, patraukti ar nuimti užuolaidas. Tiksliausi termoviziniai vaizdai gaunami, kai yra didelis temperatūrų skirtumas (mažiausiai 10 °C) tarp vidaus ir išorės oro temperatūrų, todėl dažniausiai jie atliekami žiemą.
Termovizorių galima išsinuomoti technikos parduotuvėse bei atlikti ir įsivertinti šiluminį vaizdą patiems. Tačiau, jei reikia profesionalios konsultacijos, Joniškyje ir Švenčionyse įsikūrusios „Gren“ šilumos tiekimo tinklų operatorės, esant poreikiui, gali atvykti į vartotojų namus, termovizoriumi atlikti temperatūros skirtumų matavimus, pateikti išvadas ir rekomendacijas.
Atrastų probleminių vietų sandarinimas – tolimesni gyventojų arba namo administratoriaus veiksmai. Jei, termovizoriumi užfiksavus pastato nuotrauką, šis raudonuoja, neabejotina, kad namas nėra šiltas ir turi būti kompleksiškai renovuojamas – keičiamas jo stogas, langai, šiltinamos sienos. Tokiam pastatui lokalūs vienetiniai sprendimai užtaisyti skyles neišspręs problemos. Energetikos specialistai pastatą renovuoti rekomenduoja ir tuo atveju, jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti vidutinis sunaudojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau.
Atlikus kompleksinę namo renovaciją, daugiabutis ne tik atsinaujina, bet ir sutaupoma šiluma, kuri buvo tiesiog prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus. Apšiltinus namą, atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja dvigubai. Na, o jei termovizorius rodo tik lokalius šilumos nutekėjimus, pastarieji gali būti užtaisomi, sandarinami. Tokiu būdu namuose taps šilčiau, o sąskaitos už šildymą taip pat sumažės.