Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į augančias šildymo sąskaitas. Ypač tai aktualu 2026 metų pradžioje, kai daliai vartotojų sąskaitos, lyginant su praėjusių metų sausiu, gali išaugti daugiau nei trečdaliu. Tačiau, pasak „Gren“, šį augimą lemia ne vienas, o keli tarpusavyje susiję veiksniai.

Kaina ir sąskaita – ne tas pats

„Gren Trakai“ direktorė Nelija Griniūtė pabrėžia, kad svarbu atskirti šilumos kainą nuo galutinės sąskaitos, kurią gauna vartotojai.

„Gyventojų mokamą sumą lemia ne tik pati šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis bei taikomi mokesčiai. 2026 metų sausį matome situaciją, kai šie veiksniai sutampa nepalankia kryptimi“, – sako N. Griniūtė.

2026 m. sausio mėnesį šilumos suvartojimas Akmenės, Joniškio, Švenčionių ir Trakų rajonuose buvo nuo 16 iki 42 proc. didesnis nei įprastą sausį ir net iki 60 proc. didesnis nei praėjusių metų sausį. Didesnį vartojimą lemia šaltesni orai (pavyzdžiui, 2025 m. vidutinė sausio mėnesio temperatūra siekė +1–2 °C, o 2026 m. sausį – apie –10 °C), o tai tiesiogiai atsispindi ir galutinėse sąskaitose.

PVM pokytis – ne kainos didinimas, o lengvatos pabaiga

Papildomą įtaką sąskaitoms daro ir pasikeitęs PVM taikymas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu buvo panaikinta iki tol šilumos energijai taikyta 9 proc. PVM lengvata, todėl šilumos tiekimas, karštas vanduo ir malkos nuo šių metų pradžios apmokestinami standartiniu 21 proc. PVM tarifu, kaip ir dauguma kitų paslaugų.

Svarbu pabrėžti, kad PVM tarifas nebuvo didinamas – tiesiog nebetaikoma anksčiau galiojusi lengvata, todėl mokesčio dalis galutinėje sąskaitoje tapo didesnė. Šis sprendimas nepriklauso nuo šilumos tiekėjų ir buvo priimtas nacionaliniu lygmeniu.

Dėl padidėjusio šilumos suvartojimo ir pasikeitusio PVM taikymo galutinės sąskaitos 2026 m. sausį, lyginant su 2025 m. sausiu gali išaugti apie 30-35 proc., o lyginant su 2025 m. gruodžiu apie 40-50 proc.

Kuro kainų augimas daro įtaką šilumos kainai

Dar vienas reikšmingas veiksnys – šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. 2026 m. sausio mėnesį, lyginant su 2025 m. gruodžiu, biokuro kaina, pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje padidėjo apie 37 proc., o gamtinių dujų – apie 17 proc.

Pasak N. Griniūtės, nors kuro kainų augimas yra reikšmingas, jo poveikis šilumos kainai nėra tiesioginis.

„Kuro kainos šoktelėjo ženkliai, tačiau šilumos kaina vasario mėnesiui didėjo saikingiau – apie 12 proc., lyginant su 2026 m. sausiu ir 2025 m. gruodžiu. Tai rodo, kad kainų pokyčiai nėra automatiškai perkeliami vartotojams“, – aiškina „Gren Trakai“ direktorė.

Kodėl palyginimas su 2025 metais atrodo toks ryškus?

Anot „Gren“, 2025 metų pradžia buvo išskirtinė – ją lėmė šiltesni orai, mažesnis šilumos suvartojimas, žemesnės kuro kainos ir galiojusi PVM lengvata. Dėl to 2026 metų pradžios rodikliai, lyginant su praėjusiais metais, atrodo itin ryškūs.

„Tai nėra vien Trakų rajonui būdinga situacija – panašios tendencijos stebimos ir kituose regionuose, kur šilumos kainos priklauso nuo kuro rinkos pokyčių, oro sąlygų ir valstybės mokesčių politikos“, – pažymi N. Griniūtė.

Kaina svarbi, bet svarbus ir patogumas

Vertinant skirtingus šildymo būdus, svarbu atsižvelgti ne tik į galutinę kainą, bet ir į tai, ką gyventojai gauna už savo pinigus. Pavyzdžiui, orientaciniais skaičiavimais, apie 60 kv. m ploto buto renovuotame name šildymas centralizuotu būdu šaltą mėnesį gali kainuoti apie 95–100 eurų, kai tuo tarpu šildymas elektra atsieitų daugiau nei 200 eurų, o individualus dujinis šildymas – apie 90–110 eurų, priklausomai nuo tarifo ir suvartojimo.

Tuo pačiu centralizuotas šildymas išsiskiria ir patogumu – gyventojams nereikia rūpintis nei įrangos įrengimu, nei jos priežiūra, nei kuro pirkimu ar sandėliavimu. Visa sistema, jos veikimas ir galimi gedimai yra šilumos tiekėjo atsakomybė, o vartotojai tiesiog gauna šilumą savo namuose.

Individualūs sprendimai, tokie kaip šilumos siurbliai, dujiniai ar kietojo kuro katilai, tam tikrais atvejais gali atrodyti patrauklūs, tačiau jie reikalauja didelių pradinių investicijų, nuolatinės techninės priežiūros ir aktyvaus vartotojo įsitraukimo, kuris ne visiems yra priimtinas ar patogus.

Ilgalaikis tikslas – stabilesnės kainos

„Gren“ pabrėžia, kad bendrovė veikia pagal reguliuojamą kainodaros modelį, paremtą objektyviais rinkos rodikliais, ir supranta gyventojų jautrumą šilumos kainų pokyčiams.

„Mūsų tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir kartu ieškoti sprendimų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje leistų mažinti kainų svyravimus bei priklausomybę nuo staigių kuro kainų pokyčių“, – sako „Gren Trakai“ direktorė.