Šiluma Trakuose

Kiekvieną mėnesį iki 15 d. vartotojams yra pateikiami mokėjimo pranešimai. Už per praeitą mėnesį suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Negavę mokėjimo pranešimo, kreipkitės į mūsų bendrovės vartotojų aptarnavimo centrą.

Sumokėti už paslaugas galima keliais būdais:

• Nuvykti į mokėjimų priėmimo vietas.
• Atlikti mokėjimus internetu.

Juridiniai asmenys už šilumą apmoka pavedimu arba grynaisiais pinigais į pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą banko sąskaitą.

Jeigu Jūsų bute įrengti karšto vandens skaitikliai, mokėdami už mūsų suteiktas paslaugas, Jūs turite deklaruoti suvartoto per einamąjį mėnesį karšto vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. Karšto vandens skaitiklio rodmenis įrašykite į atitinkamą mokėjimo pranešimo vietą, o mokėdami internetu įrašykite į atitinkamus mokėjimo formos laukelius. Jeigu Jūsų bute yra keli karšto vandens skaitikliai, kiekvieno skaitiklio rodmenis įrašykite į atitinkamą eilutę. Sudarius tiesioginio debeto sutartį vartotojas turi nuspręsti, kokiu būdu bus perduodami karšto vandens skaitiklių rodmenys. Apie suvartotą karšto vandens kiekį galima pranešti telefonu vartotojų aptarnavimo centro darbuotojams arba interneto svetainės skiltyje Klauskite, nurodant vartotojo rekvizitus.

Jeigu bute neįrengti karšto vandens skaitikliai, mokestis už karštą vandenį skaičiuojamas pagal patvirtintą 92 litrų per parą vienam žmogui (esant vonioms) arba 75 litrų per parą vienam žmogui (visais kitais atvejais) normą. Šiuo atveju Jūs neturite deklaruoti sunaudoto karšto vandens, tiekėjas apskaičiuos šį kiekį pagal patvirtintus normatyvus ir jį įtrauks į Jums pateikiamą mokėjimo pranešimą.​

• Gyventojai už suteiktas paslaugas gali atsiskaityti sumokėdami vienoje iš įmokų surinkimo vietų, kurių sąrašai pateikti žemiau. Jums reikia turėti su savimi mokėjimo pranešimą, kuriame reikia vieno skaičiaus po kablelio tikslumu įrašyti karšto vandens skaitiklio rodmenis į atitinkamą mokėjimo pranešimo vietą.
• Sumokėti už paslaugas galite pasirinkę jums patogią mokėjimo vietą:

Visuose AB „Lietuvos paštas“ skyriuose

Loterijos „Perlas“ terminaluose

Prekybos centrų MAXIMA kasose

Apmokėjimas internetu:

UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ per internetinę svetainę e.ignitis.lt

Sąskaitų apmokėjimo platforma „Perlas Go“

UAB „Viena sąskaita” elektroninę sistemą sąskaitų apmokėjimui internetu

AB „Swedbankas“

AB „SEB“ banke

Ką reikia turėti norint sumokėti internetu:

• Norint sumokėti internetu, reikia turėti banko sąskaitą ir savo banke pasirašyti internetinės bankininkystės sutartį.
• Apie bankų teikiamas atsiskaitymo už šilumos energiją paslaugas internetu detaliai galite sužinoti Jūsų bankų internetiniuose puslapiuose arba teirautis atitinkamo banko vartotojų aptarnavimo specialistų. Su mokėjimų atlikimu jus supažindins banko darbuotojai.

Svarbu:

Labai prašome būti atidžiais pildant mokėjimo formas, ypač įvedant „įmokos kodą” ir „mokėtojo kodą“ (kai kuriuose bankuose rašoma „mokėjimo sąskaitos numeris“), nes:

• Jei nenurodysite ar neteisingai nurodysite įmokos kodą, jūsų pervestų pinigų UAB Gren Trakai negaus. Įmokos kodas už UAB Gren Trakai paslaugas: 495003.
• Jei nenurodysite ar neteisingai nurodysite mokėtojo kodą, jūsų pervestus pinigus UAB Gren Trakai gaus, bet neturės galimybės nustatyti, už kokį butą sumokėta, nes mokėtojo kodas yra individualus kiekvienam butui ir nurodomas mokėjimo pranešime.
• Nepamirškite deklaruoti skaitiklių rodmenis. Už paslaugas atsiskaitant internetu, skaitiklių rodmenys deklaruojami atsiskaitymo formoje, kurioje yra vieta skaitiklių parodymams.

Mažas pajamas gaunantys UAB Gren Trakai vartotojai gali kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių dėl buto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo. Kompensacijos skiriamos mažas pajamas turinčioms ir Trakų rajono savivaldybėje esančiame būste gyvenamąją vietą deklaravusioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims).

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas numato, kad vartotojams kompensuojama:

1. šildymo sezono metu išlaidų už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio (dabar 176 Eur), kai būsto naudingasis plotas bei suvartotos šilumos kiekis būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus.
2. išlaidų už karštą vandenį dalis, viršijanti 5 procentus šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų, kai suvartoto karšto vandens kiekis ir šilumos kiekis cirkuliacijai ne didesni už nustatytus normatyvus.

Kompensacijos skaičiavimui taikomi normatyvai:

1. būsto naudingo ploto šildymui per ataskaitinį laikotarpį – vienam gyvenančiam asmeniui (pirmajam iš būste gyvenančių šeimos narių) – 38 m², kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 m²
2. karšto vandens kiekio per ataskaitinį laikotarpį – 1,5 m³ vienam žmogui.

Dėl buto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo prašome kreiptis į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių pagal savo deklaruotą ar registruotą gyvenamąją vietą.

Pažyma kompensacijai gauti išrašoma 3 mėnesiams arba ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (asmens) pajamos, tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio.

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos pajamų, todėl, jei šeimos pajamos nepastovios, tai ir kompensacijos dydis gali keistis.

Savivaldybėje yra patvirtintas sąrašas dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo, besikreipiantis dėl kompensacijos. Dokumentų sąrašą sudaro:

1. asmens prašymas kompensuoti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas.
2. suaugusių šeimos narių asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, leidimai nuolat gyventi Lietuvoje, laikini piliečio pažymėjimai ir jų kopijos, socialinio draudimo pažymėjimai ir jų kopijos, vaikų gimimo liudijimai ir jų kopijos);
3. dokumentai, liudijantys, kad nėra įsiskolinimų;
4. pažymos apie pajamas (visų, gaunančių pajamas, šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio pirmos dienos);
5. duomenys apie būstą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;
6. policijos komisariato migracijos skyriaus, tarnybos ar pasų poskyrio (deklaravimo įstaigos) pažyma apie asmenis, deklaravusius būstą kaip gyvenamąją vietą;
7. kiti dokumentai, reikalingi kompensacijoms skirti ir apskaičiuoti.

Vartotojams, turintiems įsiskolinimus, kompensacija gali būti pritaikyta jei įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį vartotojai su tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant iki 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba jei teismas yra priteisęs padengti šį įsiskolinimą.

Verta įsidėmėti, kad tuo atveju kai skolininkas nevykdo pasirašytų įsipareigojimų 2 mėnesius iš eilės, kompensacija nebeskaičiuojama.

Jei atsitiko taip, kad jūsų šeimos pajamos nebuvo laiku pristatytos, arba tą mėnesį pajamos viršijo priskaitytą sumą, kompensacija gali būti neskirta.

Daugiau informacijos apie kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį galima rasti teisės aktuose:

• Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas Nr. IX-1675 (Žin. , 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889).
• Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo, 2008 06 5, Nr. 538, Vilnius.
• Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas, 2004-09-21 Nr. IX-2450.
• Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2003 12 22, Nr. 03-116.
• Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendime Nr.S1-49 “Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo” bei šio sprendimo papildymuose ar pakeitimuose

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Birutės g. 28, Trakai) arba skyriaus socialinį darbuotoją seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą. Informacija teikiama – tel. (8 528) 55 709, (8 528) 55 635, el.p. [email protected]).

Taip pat sužinoti, ar Jums priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, galite interneto svetainėje https://www.spis.lt/. SPIS – tai socialinės paramos šeimai informacinė sistema. Prisijungus prie sistemos SPIS Gyventojų srities galima pildyti ir pateikti elektroninius prašymus socialinei paramai gauti, stebėti pateiktų elektroninių prašymų apdorojimo eigą, gauti informaciją apie paramos suteikimą ir kt.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugos vartotojams tiekiamos pagal sutartis. Civilinio kodekso 6.384 straipsnis nustato, kad jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai tokia sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento.

​Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija yra parengusi ir patvirtinusi standartines šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarčių sąlygas, kurios galioja iki bus sudarytos tokios sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas.

1. Susipažinti su standartinėmis sutarčių sąlygomis galite internete:
   Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 (Valstybės žinios, 2012-09-11, Nr. 106-5397).
2. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, priedas Nr. 8.

Paslaugų teikimo sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų ir negali prieštarauti teisės aktams ar pažeisti vartotojų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į tai, UAB Gren Trakai su vartotojais pasirašomos paslaugų pirkimo-pardavimo sutartys parengtos laikantis standartinių sąlygų ir suderintos su rajono savivaldybe.

Sudaryti ar pakeisti paslaugų teikimo sutartį reikia:

1. kai pasikeičia patalpų savininkas ar nuomininkas;
2. kai pertvarkius patalpas pasikeičia buto (patalpų) bendras naudingas plotas;
3. kai teismo sprendimu padalijamos nuosavybės į butą teisės;
4. pertvarkius šilumos ar karšto vandens tiekimo sistemą.​

Fizinis asmuo, norintis sudaryti sutartį, su savimi turi turėti:

1. Prašymą sudaryti sutartį.
2. Asmenybę patvirtinantį dokumentą.
3. Pažymėjimą iš VĮ Registrų centro (originalą ir kopiją).
4. Turto perdavimo-priėmimo aktą (originalą ir kopiją).
5. Apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktą (originalą ir kopiją).
6. Patalpų inventorinius planelius.
7. Patalpų nuomos arba panaudos sutarties (jei sutartį sudaro nuomininkas) originalą ir kopiją.

Juridinis asmuo, norintis sudaryti sutartį, su savimi turi turėti:

1. Prašymą sudaryti sutartį.
2. Įmonės įregistravimo pažymėjimą (originalą ir kopiją).
3. Pažymėjimą iš VĮ Registrų centro (originalą ir kopiją).
4. Turto perdavimo-priėmimo aktą (originalą ir kopiją).
5. Apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktą (originalą ir kopiją).
6. Patalpų inventorinius planelius.
7. Patalpų nuomos arba panaudos sutarties (jei sutartį sudaro nuomininkas) originalą ir kopiją.

Jei pastatas naujai pajungiamas prie šilumos tiekimo tinklų, prie visų aukščiau išvardytų dokumentų papildomai reikia turėti Pastato pajungimo prie šilumos tiekimo tinklų projektą.

Norint nutraukti sutartį reikia:

1. kai patalpos parduodamos (arba nutraukiama patalpų nuomos sutartis):

• pateikti prašymą dėl sutarties nutraukimo;
• pateikti patalpų pardavimo (perdavimo) dokumentus;
• pilnai atsiskaityti už suvartotą šilumą.

2. kai atsijungiama nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų:

• pateikti technines sąlygas atsijungimui;
• pateikti atjungimo projektą;
• pateikti darbų priėmimo aktą;
• pilnai atsiskaityti už suvartotą šilumą.

Šilumos tiekimą ir pardavimą vartotojams reglamentuoja gausybė teisės aktų, kuriuose naudojami terminai gana painūs netgi specialistams. Kad būtų lengviau suprasti mokėjimo pranešimuose pateiktą informaciją, perskaitykite žemiau esančią informaciją. Perskaitykite ir išsaugokite ją. Jei turėtumėte papildomų klausimų, Jums pasiruošę padėti kvalifikuoti mūsų bendrovės vartotojų aptarnavimo centro darbuotojai.

• Mokėtojo buto (kitų patalpų) naudingasis plotas (m²) – tai pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatytas buto (patalpos) plotas. Reikalingas tik statistikai. Sąskaitoms už šilumą išrašyti nenaudojamas.
• Mokėtojo buto (kitų patalpų) naudingasis sąlyginis plotas (m²) – tai buto plotas, kuris naudojamas paskirstant šilumą ir išrašant sąskaitas. Beveik visiems vartotojams jis sutaps su nekilnojamojo turto registre nurodytu buto plotu ir skirsis tik tuomet, jei pastate naudojamas toks šilumos paskirstymo metodas, kuris numato galimybę, kad sąlyginis šildomas plotas, gali skirtis nuo nustatytų pagal nekilnojamojo turto registro duomenis.
• Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų naudingasis sąlyginis plotas (m²) – visų pastato butų (kitų patalpų) naudingųjų sąlyginių plotų suma.
• Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų šildomas naudingasis sąlyginis plotas (m²) – visų šildomų pastato butų (kitų patalpų) naudingųjų sąlyginių plotų suma.

• Daugiabučio namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenys (MWh) – pastato įvade (dažniausiai šilumos punkte) įrengtо bendrо namo šilumos skaitikliо duomenys. Mokėjimo pranešime nurodoma informacija, kokie buvo skaitiklio parodymai praėjusio ir šio (atsiskaitymo) mėnesio pabaigoje, kurių skirtumas rodo name iš viso suvartotą šilumos kiekį per atsiskaitymo laikotarpį.
• Daugiabučio namo geriamo vandens karštam vandeniui ruošti apskaitos prietaiso rodmenys. Informacija apie geriamojo vandens skaitiklio, įrengto prieš namo karšto vandens ruošimo sistemą, rodmenis, t.y. kokie buvo geriamojo vandens skaitiklio parodymai praėjusio ir šio (atsiskaitymo) mėnesio pabaigoje. Skirtumas rodo, kiek name buvo iš viso suvartota geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti per atsiskaitymo laikotarpį.
• Butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotas karšto vandens kiekis (m³). Šiame punkte rasite informaciją apie tai, kiek pastato butų savininkai deklaravo (pranešė, kad suvartojo) karšto vandens. Atskira eilute pateikiama informacija apie karšto vandens kiekius, priskiriamus pagal normatyvus tiems vartotojams, kurių butuose neįrengti karšto vandens apskaitos prietaisai, arba tais atvejais, jeigu gyventojai neįsileidžia skaitiklių rodmenų patikrinti atėjusių darbuotojų.

1. Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti (kWh) – šilumos kiekis, priskirtas centralizuoto šildymo sistemos vartotojų butams šildyti.
2. Šilumos kiekis, priskirtas pastato bendrosioms reikmėms (kWh) – šilumos kiekio dalis, paskirstoma visiems namo butams ir kitoms patalpoms, nepriklausomai nuo to, ar jie prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, ar šildosi kitu būdu. Šis šilumos kiekis išskiriamas iš viso pastato šildymui suvartoto šilumos kiekio tik tuo atveju, jei tai numato pastate naudojamas šilumos paskirstymo metodas, pvz.: jei pastate yra turinčių individualią šilumos apskaitą vartotojų arba vartotojų, besišildančių kitais būdais.
3. Šilumos kiekis, priskirtas geriamajam vandeniui šildyti (kWh) – karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, dauginant iš šilumos sąnaudų, reikalingų 1 m3 karšto vandens paruošti, kurios yra 51 kWh/m3 (vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika). PASTABA: 2018 m. lapkričio mėn. Valstybinė kainų ir energetikos komisija rekomendavo atsisakyti anksčiau galiojusio šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti, termino – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytos temperatūros. Šis kiekis apskaičiuojamas butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotą karšto vandens kiekį dauginant iš karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodyto šilumos kiekio prilyginamo šalto vandens pašildymo normatyvui (kWh/m3).
4. Šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu buvo priskirtas geriamajam vandeniui šildyti (kWh) – karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, dauginant iš šilumos sąnaudų, reikalingų 1 m3 karšto vandens paruošti, kurios yra 51 kWh/m3 (vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika). PASTABA: 2018 m. lapkričio mėn. Valstybinė kainų ir energetikos komisija rekomendavo atsisakyti anksčiau galiojusio šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti, termino – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytos temperatūros. Šis kiekis apskaičiuojamas butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotą karšto vandens kiekį dauginant iš karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodyto šilumos kiekio, prilyginamo šalto vandens pašildymo normatyvui (kWh/m3).
5. Šilumos kiekis cirkuliacijai – faktinis (kWh) – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui, kartais buityje vadinama „gyvatuko mokesčiu”. Šis kiekis nustatomas eksperimento būdu, atliekant faktinio šilumos kiekio matavimus, arba šildymo sezono metu cirkuliacijai nustatyti naudojama vidutinė pastato cirkuliacinės sistemos galia, nustatyta nešildymo sezono metu.
6. Šilumos kiekis cirkuliacijai – apmokestintas ir išdalintas vartotojams (kWh) – apmokestintas ir išdalintas vartotojams šilumos kiekis cirkuliacijai. Jis bus matomas tik tuo atveju, jei bus mažesnis už faktinį.
7. Šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu buvo priskirtas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) (kWh) – praėjusių metų šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.
8. Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis pastate (kWh) – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade padauginto iš vandens pašildymo normatyvo (51 kWh/m3), ir šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti.

PASTABA: Jei pastate yra tik vienas (įvadinis) šilumos skaitiklis, tai jo rodmenų skirtumas (visas suvartotas šilumos kiekis pastate) yra lygus 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų šilumos kiekių sumai.

• Dienolaipsniai per atsiskaitymo mėnesį (parų skaičius x oC) – tai šildymo sezono trukmės paromis ir vidutinės lauko ir patalpos temperatūrų skirtumo sandauga, pvz.: kai šildymo sezono trukmė lygi 30 parų, vidutinė lauko temperatūra lygi 0 oC bei priimant sąlygą, kad patalpos temperatūra yra ne mažiau nei 18 oC, per atsiskaitymo laikotarpį buvo 30 х (18 – 0) = 540 dienolaipsnių.
• Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 naudingojo ploto per atsiskaitymo laikotarpį kWh/m2/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį, padalintas iš dienolaipsnių.
• Vidutinis šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu teko namo 1 m2 naudingojo ploto kWh/ m2/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 naudingojo (sąlyginio) ploto praėjusiais metais tą patį atsiskaitymo laikotarpį padalintas iš dienolaipsnių.
• Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo šildomo 1 m2 naudingojo sąlyginio ploto per atsiskaitymo laikotarpį kWh/m2/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 šildomo naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį padalintas iš dienolaipsnių.
• Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį (kWh/ m2) – tai: („Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti“ + „Šilumos kiekis, priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti“) / „Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų naudingasis (sąlyginis) plotas“.

PASTABA: 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedui ši informacija mokėjimo pranešimuose nepateikiama.

• Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m2 šildomo naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį (kWh/ m2) – tai centralizuoto šildymo sistemos vartotojui priskirtas šilumos kiekis 1 m2 naudingo sąlyginio ploto šildymui. Apskaičiuojamas: („Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti (kWh)“ + „Šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti, tenkantis tik šildomiems objektams)“ / „Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų šildomas naudingasis (sąlyginis) plotas“.

PASTABA: 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedui ši informacija mokėjimo pranešimuose nepateikiama.

Skolų neturėsite, jei už šilumą ir karštą vandenį sąskaitoje nurodytą sumą apmokėsite iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems skolos už šildymą ir karštą vandenį, yra skaičiuojami delspinigiai.

Lengviau neleisti užaugti skolai, nei ją išmokėti. Todėl, net jei dėl laikinų finansinių sunkumų negalite iškart apmokėti visos sąskaitos, mokėkite kiekvieną mėnesį po dalį reikiamos sumos.

Tačiau jeigu skola jau užaugo – nedelskite ir apsilankykite UAB Gren Trakai vartotojų aptarnavimo centre!

Adresas: Maironio g. 7, Trakai
Telefonas: (8 528) 55427
El.paštas: [email protected]

Abejingumas susidariusiai skolai ir delsimas suteiks Jums rūpesčių ir papildomų išlaidų. Susidarius įsiskolinimui, bendrovės darbuotojai pirmiausia išsiųs jums įspėjimą. Atvykus į bendrovę, vartotojų aptarnavimo centro darbuotojai aptars iškilusias problemas ir pasiūlys priimtiną sprendimo būdą. Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspręsti problemas, priklausys tik nuo Jūsų. Mes esame pasirengę Jums padėti, todėl prašome kreiptis nedvejojant.

UAB Gren Trakai, spręsdama skolų mokumo problemas, vadovaujasi geranoriškumo ir šalių bendradarbiavimo principais. Tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas, turintis įsiskolinimą dėl finansinių sunkumų, visuomet gali kreiptis į bendrovę ir mūsų darbuotojai visokeriopai Jums padės ir pasistengs suderinti tokias susidariusių skolų grąžinimo sąlygas, sudaryti tokį skolų mokėjimo grafiką, kuris atitiks Jūsų finansines galimybes ir galėsite skolą išmokėti dalimis.

Susitarę dėl skolos išmokėjimo (visos arba dalimis), pasirašę skolos grąžinimo sutartį neprarasite galimybės kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

Jei vartotojas nesilaiko sudaryto skolos grąžinimo grafiko arba piktybiškai nereaguoja į Jam siunčiamus įspėjimus, bendrovė dėl skolos priteisimo kreipiasi į teismą, o informaciją apie įsiskolinimą įstatymų nustatyta tvarka perduoda išorinei skolininkų administravimo informacinei sistemai (SAIS). Faktas apie Jūsų skolą SAIS bus saugomas 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos, o tai apsunkins Jūsų galimybes pasiskolinti iš bankų, pirkti prekes išsimokėtinai ir panašiai.

Tik tuomet jei vartotojas nė viename skolos valdymo etape nesidomi ir nebendradarbiauja, tokios skolos išieškojimas perduodamas antstoliams.

Ilgalaikis įsiskolinimas tampa ir papildomomis išlaidomis skolininkui, nes galiausiai tenka apmokėti palūkanas, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo (antstolinio išieškojimo) išlaidas. Be to gaištamas laikas ir sugadinama reputacija.

UAB Gren Trakai gamina, perduoda ir paskirsto šilumos energiją Trakų rajono Trakų, Lentvario miestų vartotojams.

Bendrovės paslaugų kainos nustatomos laikantis apskaitos atskyrimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų metodikoje. Tai reiškia, kad bendrovės pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai tvarkomi atskirai pagal atitinkamus verslo vienetus, tarsi verslo vienetai veiktų kaip savarankiški verslo subjektai.

Apskaitos atskyrimo principai išdėstyti bendrovės patvirtintame Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemos apraše (toliau – RAS) – bendrovės apskaitos sistemoje, suformuotoje ir naudojamoje kainų reguliavimo tikslais.

RAS netaikoma organizuojant ir tvarkant buhalterinę apskaitą ir rengiant finansinę atskaitomybę Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Patvirtintas UAB Gren Trakai katilinių einamųjų remontų ir šilumos tinklų hidraulinių bandymų 2024 metais grafikas.

PASTABA: UAB Gren Trakai pasilieka teisę katilinių stabdymo laiką koreguoti, atsižvelgiant į aplinkybes.

UAB Gren Trakai katilinių einamųjų remontų ir šilumos tinklų hidraulinių bandymų 2023 metais grafiko originalas.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

UAB Gren Trakai 2023-2024 metų šildymo sezono metu šilumos tiekimo sistemoje palaikomi techniniai parametrai – termofikacinio vandens hidraulinis režimas (slėgis, šilumnešio srautas) ir šilumnešio temperatūrų grafikas.

Trakų rajono šilumos gamybos rodikliai (faktinis šilumos poreikis, savo gamybos šaltiniuose pagamintas ir nupirktas šilumos kiekis, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, prognozuojamas šilumos poreikis ir kita informacija) žemiau – Šilumos gamybos rodikliai.